- drančyti
- ×drañčyti, -ija, -ijo (l. dręczyć) 1. tr. varginti, kamuoti: Velnias tave drañčija: tik užlips, tai vėl nuog pečio Plm. | refl.: Vasarą gyvuliai ant virvių drañčijasi Mrj. 2. refl. Dkš siausti, šėlti: Vėjas drančijos kiauras dvi naktis Skp. \ drančyti; padrančyti
Dictionary of the Lithuanian Language.